Lazdijų švietimo centre vyko fizinio ugdymo mokytojų, pilietiškumo pagrindų mokytojų, jaunųjų šaulių būrelių vadovų bei neformaliojo švietimo sporto ir pilietiškumo ugdytojų susitikimas–diskusija „Mokinių fizinio pasirengimo ir pilietiškumo ugdymo stiprinimas“ su Lietuvos kariuomenės pulkininku, Lietuvos kariuomenės Sporto klubo viršininku Artūras Jasinskas.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta jaunimo fizinio pasirengimo situacijai Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės atstovas akcentavo, kad tarnybą pradedantys jaunuoliai dažnai susiduria su sunkumais jau pirmojo fizinio parengtumo patikrinimo metu – jų fizinis pasirengimas neretai būna nepakankamas. Tai paskatino išsamią diskusiją apie fizinio ugdymo vaidmenį mokykloje ir jo sąsajas su realiais reikalavimais, su kuriais jaunuoliai susiduria vėliau.
Diskusijoje buvo aptarta Fizinio ugdymo bendrosios programos turinys ir jos dermė su pirmojo Kario fizinio parengtumo testo standartais. Mokytojai atkreipė dėmesį, kad atnaujintose ugdymo programose akcentuojama mokinio asmeninė pažanga, tačiau nėra aiškių, vieningų fizinio pasirengimo rodiklių ar normatyvų. Kartu svarstyta, jog vyresniųjų klasių ugdymo programose tikslinga būtų skirti daugiau dėmesio ištvermės ugdymui.
Taip pat buvo kalbėta apie mokyklų sporto infrastruktūrą – daugelyje mokyklų sporto salių bazė yra gera, tačiau išlieka mokinių motyvacijos sportuoti problema. Diskutuota apie galimybę 10 (IIg) ir 12 (IVg) gimnazijos klasėse įvesti fizinio ugdymo įskaitą kaip papildomą motyvacinę priemonę.
Susitikimo metu dalyviai susipažino su Kario fizinio parengtumo testo reikalavimais ir standartais. Nutarta ieškoti įvairių būdų ir formų, kaip didinti mokinių motyvaciją aktyviai sportuoti, kryptingiau stiprinti ištvermę, taip pat plėtoti švietėjišką veiklą, įtraukiant šeimas ir visuomenę. Akcentuota, kad fizinis aktyvumas ir pilietiškumo ugdymas yra glaudžiai susiję – svarbu, kad jauni žmonės augtų ne tik fiziškai stiprūs, bet ir pilietiškai sąmoningi.
Diskusijos metu išryškėjo ir strateginis aspektas – jaunimo fizinio pasirengimo bei pilietiškumo ugdymas turėtų būti derinamas įvairiais lygmenimis, stiprinant švietimo, mokslo ir sporto bei krašto apsaugos sričių bendradarbiavimą. Tokie tarpsektoriniai dialogai yra būtini siekiant ilgalaikių, tvarių pokyčių ugdymo ir krašto apsaugos sistemoje.