Pozityvius pokyčius turime pradėti nuo savęs ir savo organizacijos. Kaip mums sekasi tai padaryti? Kaip paskatinti mokyklas tobulėti? Kaip stiprinti mokytojo lyderystę? Ir kaip įkvėpti mokytis kiekvieną mokinį?
Į šiuos klausimus atsakymų ieškota 2015 m. balandžio 22 d. Lazdijų švietimo centre organizuotame regioniniame Pietų Lietuvos švietimo lyderystės forume „Lyderystės galia mokymo(si) sėkmei“. Pilnutėlėje salėje susirinkę Pietų Lietuvos savivaldybių švietimo lyderiai diskutavo apie tai, kaip visiems susitelkti vardan geresnių mokinių mokymosi pasiekimų.
Lazdijuose susirinkusius forumo dalyvius pasveikinti atvyko Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis ir Lazdijų r. savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas, linkėdami išnaudoti visas galimybes ir įgyvendinti visus sumanymus vardan mokymo(si) sėkmės.
Strategija – tai poezija, ne spalvinimo knygelė. Tai vizija, kryptis, mūsų lūkesčiai
Strategiją sulyginęs su poezija apie lyderystę, Lietuvos pažangos strategijos kontekste kalbėjęs LR Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas priminė forumo dalyviams apie valstybės keliamus uždavinius švietimui. „Strategija duoda užuominų, ko yra tikimasi iš mokinių, mokytojų ir visos švietimo bendruomenės. Lyderiai – veiklūs, solidarūs visuose lygmenyse ir besimokantys. Privalome eiti pokyčių keliu, kryptingai turime keistis ir nuo mažens ugdyti lyderystę“, – teigė R. Ališauskas ir visiems forumo dalyviams linkėjo būti kartu, ieškoti formų ir prasmių, toliau mokytis ir būti veiklesniems.
„Mums svarbu, kad lyderystė būtų pagrįsta gerais mokymosi rezultatais, kad pamoka būtų efektyvesnė, kad savivaldybė ir ministerija sudarytų prielaidas mokytojui dirbti. Švietimo lyderį suprantame kaip atsakingą, kūrybingą ir į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą susitelkusį profesionalą. Turime siekti, kad lyderiai būtų ugdomi visuose lygmenyse – klasėje, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. Lyderystė gali skleistis tik ant tvirto vertybinio pagrindo, kuris orientuotas į pagarbą žmogui, profesijai, susitarimams. Ir be galo svarbūs yra tokie dalykai, kaip pasitikėjimas, pagalba, įgalinimas, kurie veda į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą“, – kalbėjo Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė.
„Lyderių laikas 2“ savivaldybėse
Forumo metu stendiniuose pranešimuose buvo eksponuojami projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvavusių penkiolikos šalies savivaldybių modeliai. Lazdijuose forume dalyvavusios Prienų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių komandos patvirtino, kad projektas paskatino švietimo bendruomenę burtis ir spręsti problemas, palaikyti gerai dirbančias mokyklas, įtikinti keistis silpnesnes, padėti joms.
Apie įgyvendinamus pokyčius savivaldybėje dalijosi Prienų savivaldybės kūrybinės komandos narės: Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė ir Skriaudžių mokyklos direktorė Renata Liagienė. „Jau dabar jaučiami konkretūs pokyčiai: naujos iniciatyvos mokyklose, drąsesnis kalbėjimasis apie patirtis, aktyvesnis mokytojų, mokinių įsitraukimas. Prienuose sukurtas modelis neabejotinai prisideda prie mokinių mokymosi pažangos. Ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas skleistis visų mokyklų bendruomenių narių atsakingam bendradarbiavimui, partnerystei ir kiekvieno bendruomenės nario augimui bei sėkmei,“– sakė Prienų r. savivaldybės atstovės, pridėdamos dar ir tai, kad jau drąsiai imtųsi ir naujų iššūkių.
Vilkaviškio r. savivaldybės kūrybinei komandai vadovaujanti Žydrė Žilinskienė pasakojo apie tai, kaip sekėsi kurti Vilkaviškio rajono savivaldybės unikalų lyderystės plėtros modelį. Kalbėdama apie modelio kūrimo kelią ir rezultatus specialistė akcentavo ir pasidžiaugė bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros pokyčiais, išaugusiu ir sustiprėjusiu bendradarbiavimu tinkluose, mokyklose vis labiau ir labiau besiskleidžiančia mokytojų ir mokinių lyderyste. „Iš pradžių norėjome pakeisti bent kažką mūsų rajone: mokinius, mokytojus, vadovus, galiausiai politikus. Bet svarbiausia tai, jog pirmiausia reikėjo pasikeisti patiems. Tik tada, kai tai supratome, pradėjom dirbti kaip viena komanda“, – sake Ž. Žilinskienė.
Esame pokyčių tarpininkai
Savo mintimis apie lyderystę, pokyčius, poveikį ir autoritetingumą dalinosi Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos mokytojas, švietimo lyderystės konsultantas Vitas Zabita. „Pats pokytis dar nėra sėkmė, tačiau labai dažnai sėkmei pasiekti pokyčiai būtini, nors ir ne visuomet sulaukiame palankios reakcijos. Mes, visi mokytojai, esame svarbiausi pokyčių tarpininkai, ir mokytojo profesija suteikia daugiausia galimybių padaryti teigiamą įtaką bendram vaiko ugdymui. Visi norime būti suprasti, įvertinti, pripažinti, mylimi. Vaikams svarbiausia žinoti, kiek jie mums rūpi, o tik po to tai, ko mes galime juos išmokyti, – teigė V. Zabita.
Koncentruotis į išsikeltus tikslus ir neiššvaistyti energijos ten, kur nereikia, forumo dalyvius aistringai ragino Lazdijų sporto centro treneris Artūras Mačionis. Pateikdamas įkvepiančius pavyzdžius, treneris akcentavo tai, kad turime sau ir savo ugdytiniams padėti kelti ambicingus tikslus ir padėti jų siekti „visais įmanomais ir neįmanomais būdais“. „Dažnai ugdytiniui iškyla sunkumų ir atsiranda abejingumo ar nepasitikėjimo jausmas. Mūsų pareiga jį užprogramuoti pergalei“, – forumo dalyvius motyvavo A. Mačionis.
Mūsų galios praktikoje – dalijimasis svarbiomis istorijomis
Su kaupu pasiteisino forume naudotas istorijų pasakojimo (storytelling) formatas. Šio formato centre yra istorija, atskleidžianti unikalią patirtį per kelis elementus: veikėjas (ar jų grupė), jo tikslai, iššūkiai ar problemos tikslams pasiekti, ir kaip šiuos iššūkius pavyko įveikti.
Apie lyderio galią, dėmesį į principus ir priemones, kurios skatina organizacijos ir asmens sąmoningumą kalbėjo Laura Stepanauskienė, švietimo lyderystės konsultantė, koučingo specialistė. Laura dalijosi istorija apie išbandytas priemones, sutelkiančias mokytojo dėmesį ne į mokinių rezultatą, bet į savo darbo procesą. Tai mokinių metinė apklausa – grįžtamasis ryšys asmeniškai kiekvienam mokytojui apie savo jausmus ir lūkesčius pamokoje. Patirtis parodė, kad atviras visuotinis mokinių grįžtamasis ryšys be administracijos nuomonės ir vertinimo padėjo mokytojams savarankiškai išsikelti darbo tikslus bei jų siekti, padėjo labiau pažinti savo stipriąsias puses ir atrasti naujas galimybes (galias), jas sąmoningai panaudoti. Tai prisidėjo prie mokinių geresnių rezultatų, mokytojų pasitenkinimo darbu bei abiejų geresnių tarpusavio santykių. Lauros pasakojimą sustiprino pamokanti istoriją apie Galią, t.y. saulės ir vėjo ginčą bei rungtį nurengti keliautojo paltą.
Švietimo lyderystės konsultantas, Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijos mokytojas Algirdas Ališauskas forumo dalyvius skatino imtis naujų iniciatyvų pateikdamas gyvą pavyzdį, kaip per keletą mėnesių buvo sukurta ir įteisinta Kauno Valdorfo mokykla.
„Ilgai brandintai idėjai (savarankiška Kauno Valdorfo mokykla) įgyvendinti būtina ieškoti sąlyčio taškų tarp visų su naujos institucijos sukūrimu susijusių pusių – kuriamos mokyklos bendruomenės, švietimo vadovų, politikų. Tik kalbėdami galime vieni kitus išgirsti ir suprasti. O iš šalies pakviesto konsultanto vaidmuo gali tapti lemiamu veiksniu naujos iniciatyvos sukūrime“,– teigė A. Ališauskas.
Švietimo lyderystės konsultantė, Prienų švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė forume iškėlė švietimo darbuotojų veiklos vertinimo klausimą. „Šiuo metu švietime daug ką imituojame: tarkim, naujus metodus pamokoje, patyčių prevenciją ar naujus vadybos modelius, nes dabar tokie vėjai, tokia mada... Metinis pokalbis iš tiesų yra naudingas, nepaisant to, madingas jis ar ne. Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena iš vadovo darbo funkcijų. O metinis pokalbis yra tiesiog išbaigtumas, kai ataskaitos jau pateiktos ir dar kartą galima apie viską pasikalbėti, išsiaiškinti, įsivertinti, pradėti naują veiklos etapą labiau apgalvojus, pasitarus „su savimi ir su vadovu“. Forumo dalyviai diskutuodami šiuo klausimu pritarė, kad metinis pokalbis yra iššūkis ir darbuotojui, ir vadovui – ir abu turi tinkamai jam pasiruošti.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Virginijos Spitrienės papasakota istorija sulaukė itin didelio susidomėjimo – forumo dalyviai atidžiai klausėsi ir žavėjosi pasiektais rezultatais: pavydėtinu bendravimu tarp „mūsų“ ir „jų“ kartos. „Esame bendrakeleiviai. Visas duris, kurios varstosi, galima atidaryti“ – įkvepiančiu pavyzdžiu šį teiginį patvirtino pedagogė. Po to, kai pirmoje forumo dalyje ŠMM strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas užsiminė apie „senėjančius“ pedagogus Lietuvos mokyklose, Virginija Spitrienė pajuokavo, kad jai ramu – puikius ryšius iki šiol palaikanti su savo buvusiais mokiniais, Virginija senatvės nebijo: jos buvusių ugdytinių tarpe yra „Sodros“ vadovas, plastikos chirurgas ir net psichiatras.
Ką, kiek ir kaip daryti, kad mokinys patirtų mokymosi sėkmę? Į šį klausimą forumo dalyviai atsakymų ieškojo kartu su Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos socialine pedagoge eksperte, švietimo lyderystės konsultante Ona Misiukevičiene.
Pedagogė dalijosi istorija apie tai, kaip Marijampolės Petro Armino pagrindinėje mokykloje buvo pradėta matuoti individuali mokinio sėkmė, t.y. 5-7 klasėse įgyvendinami Individualios sėkmės planai (ISP), kurių tikslas – siekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų. Renginio metu buvo pristatytas Individualios sėkmės plano įgyvendinimas, aptarti praktiniai įgyvendinimo aspektai, sėkmės atvejai bei patirti sunkumai. „Atlikta nemažai tyrimų, kurie atskleidžia, nuo ko priklauso vaiko sėkmė mokykloje. Atskirų mokyklų patirtys rodo, kad įmanoma paskatinti mokinį sąmoningai siekti savo sėkmės mokykloje ir yra būdų mokymosi sėkmei pamatuoti. Sėkmė – tai ne tik mokinio gautas aukščiausias įvertinimas, o kelionė jos link – mokinio pastangos gauti įvertinimą bent vienu balu aukštesnį nei jis turėjo prieš tai“,–pasakojo O. Misiukevičienė.
„Sapnavau košmarą – kad aš ir vėl mokykloje...“ Ką daryti, kad suaugusiems taip nesisapnuotų? Šią aktualią temą forumo dalyviai gvildeno kartu su Sidute Černauskiene, Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos direktore. „Daugelis mokyklų kaip vieną iš problemų įvardina lankomumą. Mūsų mokykloje šiuo metu tai tikrai nėra problema: vaikai nori eiti į mokyklą, kadangi jie čia yra pilnaverčiai proceso dalyviai, o ne įsakymų vykdytojai, jiems formuojamas vertybinis pamatas, sudarytos sąlygos realizuoti save, pajusti atradimo džiaugsmą. Jei žmogus gerai jaučiasi, yra reikalingas ir vertinamas, tai jis mokyklą prisimins su džiaugsmu, o ne kaip košmarą“, – įtaigia sėkmės istorija dalinosi S. Černauskienė.
Forume dalyvavę savivaldybių švietimo padalinių vadovai, specialistai, mokytojai, mokyklų vadovai įsitikino, jog galimybių lyderystei yra visur ir visada, kad lyderystė yra elgesys, kurio galima išmokti ir kad lyderiu gali tapti kiekvienas, kaip ir teigia projekto „Lyderių laikas 2“ šūkis.
Forumo pabaigoje draugiškoje ir neformalioje aplinkoje įvykusi refleksija parodė, jog renginys tikrai sulaukė pasisekimo – dalyviai pasidžiaugė prasmingai praleidę dieną. „Visi sutiko, kad tokie susitikimai, kuomet tą patį darbą dirbantys žmonės gali pasidalinti savo patirtimi, pastebėjimais, klausimais, išgirsti įkvepiančias kolegų istorijas, yra itin reikalingi ir reikšmingi. Juk visų susirinkusiųjų tikslas vieningas – tobulėti, stiprinti lyderystę ir įkvėpti mokytis kiekvieną mokinį“, – sakė renginį vedusi Lazdijų švietimo centro direktorė Eglė Mačionienė ir pažadėjo tęsiant tradiciją kitąmet vėl pakviesti į Lazdijus.
Forumo akimirkas galite pažiūtrėti čia
Lazdijų švietimo centro inf.