Vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių  specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo“, patvirtinto LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795,  7  punktu,  mokiniui specialusis ugdymas ir švietimo pagalba skiriami vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais, įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“.  Šio aprašo (Nr. V-1795) 7.3 punkte nustatyta, kad sutrikusio intelekto mokiniai turi būti ugdomi pagal individualizuotas Bendrąsias programas, kurios skirtos šį sutrikimą turintiems mokiniams. Sutrikusio intelekto mokiniams individualizuojamos visų ugdymo plane nurodomų dalykų  Bendrosios programos.

      Intelekto sutrikimas – pasireiškiantis pažintinės veiklos, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais, taip pat adaptyvaus elgesio sutrikimu. Asmenims būdingas adaptyvaus elgesio sutrikimas bent keliose iš nurodytų sričių: komunikacija, savitvarka, buities, socialiniai, sveikatos ir saugumo įgūdžiai, laisvalaikio leidimas, savireguliacija ir veiklos organizacija, akademinių žinių taikymas kasdieniniame gyvenime.

      Mokiniams, kuriems nustatyta negalia dėl intelekto sutrikimo, ugdymo programa individualizuojama.  Bendrosios programos tikslai šiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams yra nepasiekiami.  Individualizuojant programą svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime. Ugdymo turinys atskirais atvejais gali būti orientuotas ne į Bendrąsias ugdymo programas, o į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimą. 

      Nežymiai sutrikusio intelekto mokinių aplinkos bei mokomosios medžiagos suvokimui būdingas lėtumas, siaurumas, fragmentiškumas. Mokiniai aktyviai reaguoja į tuos dirgiklius, kuriuos jau atpažįsta ir gali labai menkai arba visai nesureaguoti į svarbius, bet nežinomus dirgiklius. Todėl šių mokinių pasaulio pažinimas yra ribotas. Galimi erdvės suvokimo sutrikimai, kurie išryškėja mokiniui mokantis rašyti, atliekant rankų darbus, formuojantis gamtos, geografijos ir kitus vaizdinius.

     Nežymiai sutrikusio intelekto mokinių dėmesys dažniausiai yra nevalingas, pasyvus, jį sukeliantys įvykiai nesusiję su žmogaus veiklos tikslu ir valios pastangomis. Todėl tokie mokiniai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais ir kt. Bet mokiniui yra sunku sukoncentruoti dėmesį į tikslingą, kryptingą, planingą veiklą. Net jeigu ir pavyksta jį sukoncentruoti, tai trumpam. Dalis nežymiai sutrikusio intelekto mokinių dėl pastovios jaudinimo būsenos yra impulsyvūs, neramūs, išsiblaškę, todėl dažnai neišklauso žodinių instrukcijų, skaitydami praleidinėja raides, žodžius, skaito spėliodami, nesilaikydami skyrybos ženklų. Pasakodami gali įterpti žodžių, sakinių, nesusijusių su situacija. Rašydami dažnai parašo tik dalį žodžio, praleidinėja raides.

     Nežymiai sutrikusio intelekto mokiniai dažnai atsilieka moksle dėl trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimų, regimosios ir girdimosios atminties dominavimo viena kitos atžvilgiu, įsiminimo ir atgaminimo strategijų stokos. Ypač sunkiai įsimenama abstrakti, sudėtingesnė medžiaga, reikalaujanti loginės atminties. Įsiminimui būtinas kartojimas, nes įsimenama lėčiau, lengviau įsimenamos ryškesnės detalės, atskiri faktai, kurie pateikiami vaizdžia forma, o sunkiau – išvados, apibendrinimai, išdėstyti žodžiu ir mokinių suvokti klausa. Daug medžiagos neišsilaiko atmintyje – ji užmirštama. Dažnai mokiniai atgamina atsitiktinę medžiagą, atskirus faktus, pateiktus pavyzdžius vietoj taisyklių, išvadų. Atgaminama medžiaga būna netiksli ir atgaminimas vyksta lėčiau, būtina mokytojo pagalba klausimais. Tokie mokiniai lėčiau nei jų bendraamžiai išmoksta pakankamai gerai skaityti, daug sunkiau supranta tekstą. Sunkiai išmoksta mintinai eilėraščius, dainų tekstus.

     Nežymiai sutrikusio intelekto mokiniams yra būdingi loginio mąstymo operacijų sutrikimai, pasireiškiantys nesugebėjimu adekvačiai apibendrinti, abstrahuoti, lyginti, nustatinėti loginius ryšius, santykius tarp daiktų ir reiškinių, daryti išvadas, spręsti uždavinius, planuoti ir numatyti rezultatus ir pan. Minėtų mokinių mąstymas išlieka vaizdinis-veiksminis gerokai ilgesnį laiką nei kitų mokinių. Ši aplinkybė labai apsunkina mokymosi procesą. Ypač tokiems mokiniams sunku daryti išvadas. Išmokę taisyklę mintinai, nemoka jos taikyti praktikoje ar pailiustruoti pavyzdžiais, o dėl prasto sugebėjimo apibendrinti, blogai supranta apibendrintas tam tikros rūšies užduočių atlikimo taisykles. Mokinys, atlikdamas analogišką užduotį, savarankiškai nepritaiko (arba nepakankamai pritaiko) jau išaiškintų dėsningumų ir taisyklių arba nekritiškai taiko tokį veiklos būdą, kurį naudojo atlikdamas prieš tai buvusią užduotį. Nežymiai sutrikusio intelekto mokinių žemas mąstymo kūrybiškumas. Mokiniai dažnai negali deramai dalyvauti įvairiuose žaidimuose, pratybose, nes nesupranta taisyklių, instrukcijų. Jų mąstymui būdingas nelankstumas, lėtumas, siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas.

     Nežymiai sutrikusio intelekto mokiniams dažnai būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, nepakankamu diferencijuotumu ar neadekvatumu konkrečiai situacijai, staigia nuotaikų kaita. Mokiniai gali turėti savireguliacijos sutrikimų, t. y. gali būti sutrikęs gebėjimas organizuoti savo veiklą bei kontroliuoti savo emocijas, elgesį. Mokiniai gali elgtis neadekvačiai: pernelyg laisvai, be reikiamos socialinės distancijos, netgi familiariai bendrauti su mokytoju. Dalis nežymiai sutrikusio intelekto mokinių gali turėti elgesio patologijų. Tokiems mokiniams pirmiausia iškyla asmenybės komponentų neišsivystymas: sumažėjęs kritiškumo jausmas, neigiamų potraukių atsiradimas, anksti pasireiškia piktumas, nesugebėjimas žaisti su vaikais, savo elgesio nekontroliavimas. Gali pasireikšti opozicinis neklusnumas ir nuolatinis elgesio bei tvarkos taisyklių laužymas.

     Nors daugelis nežymiai sutrikusio intelekto mokinių fiziškai vystosi pagal bendrus vystymosi dėsningumus, tačiau kai kurie mokiniai gali turėti motorikos sutrikimų: sutrikusią pusiausvyrą, judesių koordinacijos sutrikimų, netaisyklingą laikyseną, stereotipinius judesius, sutrikusius smulkius pirštų judesius. Jei taip atsitinka, mokiniai dažnai labai nepasitiki savimi, prašo mokytojo pagalbos.

     Valstybinėje 2013 – 2022 metų švietimo strategijoje yra numatyta teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Teikiama pagalba turi padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi, sudaryti sąlygas pozityviai socializacijai, pilietinei brandai ir saugumui.

      Visus aspektus ir niuansus apibrėžti poįstatyminiuose aktuose neįmanoma, yra dėsningumai, kurie lemia vieno ar kito sutrikimo pobūdį ir tai lemia tolesnius veiksmus. Kai mokiniui, turinčiam intelekto sutrikimą individualizuojamos Bendrosios programos, tai individualizuojamos visų mokomųjų dalykų Bendrosios programos. Esant šiam sutrikimui gebėjimai tolygiai žemi visose srityse ir mokinys negali pilnai įsisavinti nei dailės, nei kūno kultūros programų. Jei fiziškai pajėgus atlikti kūno kultūros pratimus, tai sunkiau suvoks instrukcijas ir t.t.

     Mokytojai gali   kreiptis į  mokyklos Vaiko gerovės komisiją, kurios viena iš  funkcijų yra teikti rekomendacijas pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, trukmės pritaikymo, techninės pagalbos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo pritaikymo.

 

     Parengė VšĮ Lazdijų švietimo centro specialioji pedagogė Asta Panebažienė, remiantis ,,Pagrindinio ugdymo 5-10 klasių Bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis”.