Pristatyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos bandomojo tyrimo rezultatai

pedagogų KT stebėsena

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė šiemet atlikto pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (PKT) stebėsenos bandomojo tyrimo rezultatus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus vedėjos Nijolės Putrienės teigimu, duomenys, kuriuos pavyko surinkti NŠA kolegoms, gana įvairūs. Akivaizdu, kad PKT renginiams turėjo įtakos epidemiologinė situacija. NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė pabrėžė, kad bendradarbiauti ir būti komandoje siekiant kokybiškesnio PKT yra didžiulė ir maloni atsakomybė, dėkojo visiems, prisidėjusiems prie tyrimo.

 

Siekiant įvertinti PKT stebėsenos kriterijus ir rodiklius buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jis padėjo išskirti kokybinius ir kiekybinius rodiklius bei pastebėti tyrimo trūkumus, kuriuos planuojama tobulinti ateityje. Nebuvo siekta apimti visas PKT veiklas, kurias atlieka švietimo centrai, švietimo pagalbos institucijos (trumpalaikių renginių programų, metodinės veiklos koordinavimo, gerosios patirties sklaidos, projektinių veiklų, konsultavimo ir kt.), susitelkta į ministro patvirtintus PKT prioritetus 2020–2022 m. laikotarpiui, koncentruotasi į ilgalaikių, prioritetinių, daugiau nei 40 val. programų vykdymą 2020 m. – išskirtiniu pandeminiu laikotarpiu. NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė pabrėžė, kad savivaldybių kontekstai yra skirtingi, tad apie duomenis kalbama nelyginant savivaldybių. Tyrimą atliko to paties NŠA skyriaus metodininkės Giedrė Čiapienė, Meilė Čeponienė, Jurgita Bagdonaitė, Daina Grigėnienė ir Regina Žukienė.

 

PKT stebėsenos tikslas – nustatyti PKT būklę, analizuoti ir prognozuoti jos kaitą, planuoti galimas priemones PKT veiksmingumui stiprinti, uždaviniai: rinkti, kaupti ir analizuoti PKT būklės duomenis ir informaciją; analizuoti PKT procesus lemiančius veiksnius ir aplinkybes; teikti rekomendacijas PKT veiksmingumui gerinti. PKT stebėsenos bandomojo tyrimo tikslas – išbandyti nusistatytus kriterijus ir rodiklius (nustatyti jų pagrįstumą). Tyrime dalyvavo Jurbarko r., Kauno m., Klaipėdos m., Kretingos r., Marijampolės sav., Radviliškio r., Šiaulių m., Varėnos r., Vilkaviškio r. savivaldybės ir jų švietimo centrai, patirtimi dalijosi Lietuvos pedagogų rengimo centrai: Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir jos padalinys – Mokymosi visą gyvenimą centras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Savivaldybės, dalyvaudamos tyrime, turėjo ir savų lūkesčių – rasti būdų, kaip pamatuoti PKT daromą poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai, turėjo noro prisidėti prie PKT veiksmingumo gerinimo nacionaliniu mastu, efektyviai organizuoti PKT stebėseną savivaldybės lygmeniu, švietimo pagalbos institucijos siekė sukurti grįžtamojo ryšio, refleksijos mechanizmą.

 

Palyginta, kiek lėšų PKT minėtos savivaldybės panaudojo 2019 m., prieš pandemiją, ir jos metu, 2020 m. Paaiškėjo, kad 2020 m. jų panaudota buvo mažiau: nuotolinės PKT galimybės leido sutaupyti lėšas, skirtas ūkinėms veikloms: transportui, apgyvendinimui ir kt. Pedagogų kvalifikacijai tobulinti skiriamos penkios dienos per metus, ši galimybė įtvirtinta Švietimo įstatyme, ja tyrime dalyvavusiose savivaldybėse pasinaudojo nuo 41 iki 93 proc. pedagogų.

 

Tyrimo metu paaiškėjo, kaip savivaldybėms sekėsi įgyvendinti ilgalaikes programas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020–2022 m. patvirtintas (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų) pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų kryptis.

Daugiausia programų buvo vykdyta pagal 1 prioriteto (Kompetencijų tobulinimas įgyvendinant šiuolaikinį ugdymo / mokymo turinį) kryptį Skaitmeninio raštingumo tobulinimas. Jose gausiausiai susirinko ir dalyvių.

 

Aktyvios buvo visos 9 savivaldybės, tai apskritai atspindi pandeminį kontekstą, kai mokytojams reikėjo suskubti pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Skaitymo gebėjimams ugdyti programų buvo skirta mažiausiai. Galbūt tiesiogiai ir sunkiau pastebėti programų pagal šią kryptį būtinumą, bet skaitymo gebėjimai sėkmingai gali būti ugdomi ne tik kalbų dalykuose, bet ir tiksliuosiuose moksluose per matematikos ir IT pamokas. Iš antrojo prioriteto (Kompetencijų, reikalingų veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, tobulinimas) pagal abi kryptis programų buvo vykdyta apylygiai. Analizuojant trečiąjį prioritetą (Vadovavimo ir lyderystės ugdymo / mokymo procesui ir švietimo įstaigai kompetencijų tobulinimas), populiariausia buvo lyderystei ugdyti ir mokymuisi stiprinti skirta kryptis. Apibendrinant galima teigti, kad savivaldybės PKT veiklas planuoja tikslingai, remdamosi ne tik šiais prioritetais, bet ir poreikiu savivaldybėje, atsižvelgia į mokinių pasiekimų ir brandos egzaminų analizes.

 

Domėtasi ir lektoriais, vykdžiusiais PKT programas, – išryškėjo dvi grupės: mokslininkai ir pedagogai praktikai, praktiškai taikantys veiksmingus ir šiuolaikiškus ugdymo metodus (dominuoja pastarieji). PKT renginių pagal programas, kurių trukmė ne mažesnė kaip 40 akademinių valandų (vykdytų nuotoliniu būdu), procentinė dalis (nuo 39 iki 100 proc.) atitinka 2020 m. renginių organizavimo specifiką pandemijos laikotarpiu. PKT renginių organizavimas nuotoliniu būdu ir galimybė skleisti informaciją internete suteikė organizatoriams ir dalyviams daug privalumų greitai dalytis informacija, peržiūrėti renginių įrašus patogiu metu ir pan.

 

Ugdymo kokybės, mokinių pažangos ir pasiekimų gerinimas yra vieni svarbiausių šalies švietimo tobulinimo uždavinių. Trys iš devynių tyrime dalyvavusių savivaldybių sieja PKT poveikį su mokinių pasiekimais, dvi nurodo, kaip planuoja tą daryti ateityje. Savivaldybės atlieka išorinį vertinimą, sukuria stebėsenos modelį, kuriuo siekiama išsiaiškinti PKT poveikį mokinių pasiekimams ir ugdymo kokybei, vykstant stebėsenai laikomasi tęstinumo principo. Šios savivaldybės pastebi, kad tokio modelio įgyvendinimas turi įtakos geresniems Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ar valstybinių brandos egzaminų rezultatams. Visose savivaldybėse funkcionuoja programų rengimo, vertinimo, organizavimo sistema, tačiau yra vietos tobulėjimui.

 

Tyrimą atlikusi darbo grupė rekomenduoja skatinti savivaldybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendradarbiavimą su pedagogų rengimo centrais, aukštosiomis mokyklomis, rengiant ilgalaikes (40 val. ir daugiau) kvalifikacijos tobulinimo programas ir įtraukiant moksliniais tyrimais bei žiniomis grįstus aspektus; plėsti ilgalaikių programų pasiūlą pagal prioritetus pradinio ugdymo mokytojams, vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, pedagoginių darbuotojų grupėms. Taip pat siūloma plėsti ilgalaikių programų pasiūlą pagal prioritetines kryptis: Į mokymąsi orientuotos vertinimo kultūros auginimas; Skaitymo gebėjimų ugdymas visose ugdymo srityse; Gebėjimų priimti sprendimus, grįstus duomenimis, stiprinimas; Lyderystės gebėjimų ugdymui ir mokymuisi stiprinimas. Pedagogų, vadovų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo proceso poreikius sieti su nacionaliniais kvalifikacijos tobulinimo prioritetais ir duomenimis (mokinių pasiekimų patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų, mokyklų veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo), tokiu būdu stiprinant jų vadybinius ir lyderystės mokymui(si) gebėjimus. Savivaldybėms rekomenduojama orientuotis į pamokos, kaip proceso, kokybės tobulinimą siekiant gerinti mokinių pasiekimus; atlikti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokinių pasiekimų koreliacijos stebėseną.

 

Visų tyrime dalyvavusių įstaigų vadovai ar atstovai džiaugėsi, kad galėjo išgirsti kolegų patirtį, pasidalyti savąja, įžvelgė naudą matydami savo darbą bendrame kontekste, dėkojo NŠA už galimybę dalyvauti tyrime, diskutuoti. Kai kurių nuomone, didžiausia nauda – duomenų apžvalga, kiti įvardijo bendradarbiavimą su pedagogų rengimo centrais, galimybę išbandyti PKT stebėsenos kriterijus ir rodiklius, taip pat pamatyti išryškėjusias silpnybes, stiprybes.

 

NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Edita Gailiūtė priminė, kad 2021 m. NŠA parengė 12 savivaldybių (9 PKT stebėsenos bandomojo tyrimo ir 3 kitų pageidavusių) įsivertinimo ir pažangos duomenų apžvalgas, kurios leidžia atskleisti tai, ką galima rasti duomenyse: tai bendrųjų savivaldybės mokyklų statistinių duomenų apžvalga, virtualios aplinkos ir mokymasis nuotoliniu būdu, „IQES online Lietuva“ apklausų duomenys ir rekomendacijos.

 

Savivaldybėms rekomenduojama, planuojant mokyklų veiklos tobulinimą, atsižvelgti į mokyklų įvardytus rodiklius ir raktinius žodžius. Mokyklos, planuodamos savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, galėtų orientuotis į įsivertinimo grupių narių, direktorių pavaduotojų tyriminės kompetencijos tobulinimo temą, o PKT institucijos – į įsivertinimo grupių narių, direktorių pavaduotojų tyriminės kompetencijos tobulinimo temą. Rekomenduojama stiprinti savo savivaldybės mokyklų vadovų vadybines kompetencijas, įsivertinimo, kokybės vadybos procesus, stiprinti grįžtamojo ryšio teikimo kompetenciją ir kt.

 

E. Gailiūtė taip pat priminė, ką galima rasti 2016 m. Įsivertinimo metodikoje. Ją sudaro 4 sritys (rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba), kurios yra išskaidytos į 25 rodiklius ir 67 raktinius žodžius. Šie rodikliai apima įvairius mokyklų gyvenimo aspektus. Duomenyse galima rasti mokyklų stiprybes, silpnybes, tobulintinus aspektus, mokyklų pažangos aprašymus, „IQES online Lietuva“ apklausų duomenis. Visą šią informaciją galima naudoti planuojant pedagogų profesinį tobulėjimą. Metodininkė pristatė ir 2021 m. bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir pažangos anketas. Šiemet į anketą įtraukti klausimai apie PKT ir gautų žinių pritaikymą. Ingrida Šedeckytė-Lagunavičienė drąsino ir kitas savivaldybes pasinaudoti NŠA specialistų, kurie tikisi ir toliau bendradarbiauti kitais metais numatomame tyrime, įdirbiu, galimybėmis, pasitelkti juos į pagalbą, ypač jei nėra galimybių analizuoti duomenis. NŠA Švietimo pagalbos departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Nekrošienė teigė, kad nuveikti darbai yra gera pradžia, vėliau laukia aprašo rodiklių tobulinimas, pildymas.

 

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti nuotolinio renginio metu, jo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

 

Autorius: Dovilė Šileikytė

Informacijos šaltinis: www.svietimonaujienos.lt