Kodėl atnaujinamas ugdymo turinys

 

Visame pasaulyje nuolat vyksta pokyčiai, todėl neišvengiamai daugelyje šalių ugdymo turinys atnaujinamas kas 10–12 metų. Lietuvoje Bendrųjų ugdymo programų (BUP) kūrimas ir jų atnaujinimas, kaip nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, prasidėjo dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir tebesitęsia iki šiol.

 

Paskutinį kartą BUP buvo atnaujintos 2008 m. Taigi ir vėl atėjo metas pokyčiams. Kol atnaujintas ugdymo turinys pasieks mokyklas, visiems, kurie prisiima atsakomybę už švietimo kokybę ir ugdymo rezultatus savivaldybėje, būtina tinkamai pasirengti. Kiekvienai organizacijai ir jos vadovams svarbu įsipareigoti sukurti palankią mokytojo darbui aplinką ir veikti kolegialiai su kitais, siekiant maksimalios vadybinių sprendimų ir veikimo kartu sinergijos.

Pagrindiniai ugdymo turinio atnaujinimo etapai ir terminai:

• Iki 2022 m. rugsėjo turi būti atnaujintos ir patvirtintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, o savivaldybių ir mokyklų ugdymo turinio atnaujinimo (UTA) komandos turi pasirengti veiksmų planą, kuris padėtų atrasti geriausius sprendimus ugdymo turiniui „atvesti iki mokinio“.
• Iki 2023 m. rugsėjo turi būti sukurtas BUP atvaizdavimo įrankis, parengtos rekomendacijos mokytojams, sukurtas skaitmeninis įrankis mokinių pažangai stebėti, skaitmeninės priemonės, patobulintos mokytojų kompetencijos.

Paruošiamieji mokyklos žingsniai

 

Nuo ko turėtų pradėti veikti mokykla, norinti sėkmingai pasiruošti dirbti pagal BUP? Rekomenduojami tokie sėkmingo pasirengimo žingsniai.

 

Pirmas žingsnis. Mokyklos vadovo, kaip lyderio, užduotis – inicijuoti ir įveiklinti UTA komandą, kuri pradžioje turėtų aptarti narių vaidmenis, atsakomybės sritis, veikimą, partnerystę, išteklius ir kt. Komandai taip pat reikėtų sutarti bendrą tikslą, UTA turinį, principus. Itin svarbu į komandą įtraukti mokytojus, jau besimokančius dirbti pagal atnaujintas BUP, paskirti asmenis, atsakingus už komunikacijos, socialinės partnerystės koordinavimą. Vienas iš sėkmės veiksnių, padėsiančių mokyklai sėkmingai pasiruošti diegti atnaujintą ugdymo turinį, – vadovo ir visos komandos narių lyderystė. Šiame etape galėtų pagelbėti metodinė priemonė „Kaip mokyklos vadovui pasirengti atnaujintų BP diegimui mokykloje“.

 

Antras žingsnis. UTA komandai rekomenduojama parengti UTA veiksmų planą, kurio tikslas – pasiruošti UTA įgyvendinimui mokykloje. Šiame plane mokykla turėtų nusimatyti situacijos įsivertinimą, kuris padėtų identifikuoti, ką mokykla jau turi ir ko dar trūksta sėkmingam UTA įgyvendinimui. Vienas iš siūlomų įsivertinimo įrankių – „Pasirengimo diegti atnaujintas bendrąsias programas įsivertinimo kriterijai“. Norint įvertinti mokytojų pasirengimą dirbti pagal atnaujintas BUP, galima pasinaudoti kolegų gerosiomis patirtimis. Vienas iš tokių pavydžių – Utenos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasirengimo bendrųjų programų atnaujinimui ir diegimui tyrimas, kurį galima atlikti tiek mokykloje, tiek visos savivaldybės mastu. UTA veiksmų plane reikėtų nusimatyti, kaip sudaryti sąlygas UTA diegimui. Tai ir kvalifikacijos tobulinimas, ir reikiamų specialistų užtikrinimas, ir ugdymo priemonių bei aplinkų atnaujinimas, tai ypač svarbu įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Rengiantis naudingu įrankiu galėtų būti „Metodinės rekomendacijos rengiant ir įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų funkcinius erdvinius pokyčių planus“. Sudarant palankias sąlygas, viena iš rekomenduojamų priemonių – komunikacijos planas, kuris padėtų laiku užtikrinti informacijos sklaidą visai mokyklos bendruomenei, socialiniams partneriams. Norint užtikrinti tinkamą pasiruošimą diegti atnaujintas ugdymo programas, būtina procesų stebėsena.

Dėmesys mokytojui

 

Viena pagrindinių ugdymo kaitos sėkmės prielaidų yra visų suinteresuotų pusių dalyvavimas kaitos procese nuo pat pirmųjų kaitos įgyvendinimo etapų, jų motyvacija ir pasirengimas įgyvendinti pokyčius. Bene svarbiausi šiame etape yra mokytojai, kurie pirmieji perpras atnaujintas BUP, jie bus ypač svarbūs savivaldybės ir mokyklos mokytojų bendruomenei: neš žinią apie atnaujintas BUP, kolegoms padės perprasti turinį, inicijuos dalijimąsi savivaldybėje, kartu su kolegomis priims reikiamus sprendimus dėl pasirengimo dirbti pagal atnaujintas BUP mokyklose. Šiuo metu vyksta projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ mokymai, kuriuose dalyvauja 1 200 mokytojų, o nuo 2022 m. rudens į projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ mokymus įsitrauks dar 3 600 mokytojų. Jie taps savo dalykų ambasadoriais ir neš pokyčio žinią, patirtis savo kolegoms mokyklose, vietos švietimo bendruomenėse.

 

Vertingą patirtį atsineš mokytojai, dalyvaujantys Mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrime, kurio tikslas – išanalizuoti kompetencijų ugdymo patirtis mokyklose ir sukaupti informaciją tolesniam atnaujintų BUP projektams tobulinti, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir mokytojų kompetencijoms stiprinti bei suplanuoti kitas būtinas veiklas tinkamai šioms programoms įgyvendinti.

 

Visos švietimo sistemos ir kartu mokyklų vadovų užduotis – tinkamai motyvuoti mokytojus. Mokytojų motyvacijos varomosios jėgos: į mokyklos bendruomenę įsiklausantis įstaigos vadovas, veiksmingas administravimas, aiški ir skaidri etatų ir krūvių formavimo politika, kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, etatų užtikrinimas, galimybė save realizuoti ir tobulintis, geras mikroklimatas, kolegialus veikimas, finansinės paskatos, kompetencijų pripažinimas, padėka už darbą ir pagarba (mokinių, tėvų, kolegų, vadovo).

 

Naudingos nuorodos

1. UTA planų pavyzdžiai savivaldybei, mokyklai.
2. Dėmesys kiekvieno mokinio mokymuisi ir pažangai (įtrauktis diegiant atnaujintas BP).
3. Veikimas kartu su socialiniais partneriais įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį.
4. Svarbiausia informacija apie Ugdymo turinio atnaujinimo procesus.
5. Pagrindiniai strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos vykdymo principai (57 str.).
6. Sudėtingų švietimo sistemos pokyčių valdymas.
7. Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena (įvairių šalių gerosios patirtys).
8. Mokytojams apie kompetencijas.
9. Tėvams apie UTA.
10. Bendrųjų programų projektai.
11. mokykla2030.lt.

 

Kristina Paulikė, projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ veiklos „Metodinės pagalbos steigėjams teikimas“ metodininkė, Mokyklų pasirengimo diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas veiklos tyrimo koordinatorė

https://www.svietimonaujienos.lt