Gegužės 24 d. Lazdijų švietimo centre vyko SETI susitikimas, kuriame dalyvavo 7 Lenkijos (iš šešių mokyklų) ir 10 Lietuvos atstovių (iš šešių mokyklų). Programoje šįsyk Lazdijų rajono anglų kalbos mokytojų patirtis. Priminsiu, kad SETI (“Sejny English Teacher Initiative“, liet. SAMI – Seinų anglų k. mokytojų iniciatyva) – tai jau trečius metus vykstantys savanoriški anglų k. mokytojų susitikimai, kurių metu dalijamasi patirtimi, analizuojami straipsniai, klausomasi mokslininkų įžvalgų. Šio sambūrio vadovai – dr. Dorota Campfield ir Patrick Fox. Būtinai turiu paminėti, kad kovo 9 d. suėjo metai, kai Lazdijų rajono anglų k. mokytojai prisijungė prie šios iniciatyvos. Tuomet irgi Lazdijų švietimo centre Dorota ir Patrick Lazdijų anglų k. metodinio būrelio tarybą pakvietė dalyvauti SETI.
Šio susitikimo pradžioje anglų k. metodinio būrelio pirmininkė Sandra Ažukienė, sveikindama susirinkusias, metaforiškai kalbėjo apie SETI indėlį sambūryje dalyvavusioms Lazdijų rajono anglų kalbos mokytojoms. SETI ji prilygino žvakei, kuri nieko nepraranda uždegdama kitas.
Toliau Sandra kalbėjo apie jau aštuonerius metus mūsų rajone pavasarį vykstantį festivalį „English Just for Fun“. Regis, kas čia nepaprasto.... Tradicinis, tai kaip ir rutina tapęs renginys, kuriame gali vaidinti, dainuoti, deklamuoti, žinoma, anglų kalba. Beje, Sandra paminėjo, jog šiemet jos mokiniai (Šeštokų mokykla) patys susigalvojo temą ir labai noriai jam rengėsi. Buvo išsakyta mintis, jog mokiniai laukia šio festivalio ir labai nori dalyvauti. Man šis festivalis žavus tuo, kad jokios vietos nėra skiriamos, jis niekaip nėra reitinguojamas. Bet ačiū sakoma visiems, kurie dalyvavo.
Lenkų mokytojoms šis renginys patiko. Tad nedelsiant buvo sudarytas sandoris – kitais metais, kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, šiame festivalyje, kuris tradiciškai vyksta Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje, dalyvaus ir lenkai. Štai kaip. Turėjome puikią progą į šį renginį pažčvelgti iš šalies.
Toliau apie oratorių anglų k. konkursą, kuris kelerius metus vyksta Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje, kalbėjo šios gimnazijos anglų k. mokytoja Rita Babarskaitė. Minėtas konkursas Lazdijų rajone vyksta nuo 2005 metų ir šiuo metu dalyvių skaičius smarkiai sumažėjo. Kodėl? Reikia aukoti savo laisvą laiką. Temos pakankamai sudėtingos, tą patvirtino skaitydamos šio konkurso temas ir kolegės iš Lenkijos. Pati didžiausia šio konkurso dovana, mano galva, – dalyvavimas Klaipėdoje LCC universitete vykstančiame oratorių anglų k. konkurse. Beje, pirmasis mokinys šiame konkurse laureatu tapo 2007 m., o aukščiausią – antrą vietą užėmė 2013 metais.
Oratorių konkursas man – savotiškas intelektualinis džiazas. Lenkų mokytojai susidomėjo, todėl nepraleidau progos pasiūlyti jiems šio konkurso vertinimo komisijos pozicijos. Visai gali būti, kad kitais metais Lazdijų rajono mokinių viešąsias kalbas anglų k. vertins mūsų kolegos iš Lenkijos.
Dorota taip pat paskelbė, kad SETI rėmuose gimsta projektas tarp dviejų mokyklų Lenkijoje ir kad inicijuojami švietimo draugų seminarai Seinuose, į kuriuos maloniai kviečiame ir bičiuliai iš Lietuvos. Pirmajame dalyvavo švietimo kultūros ir sporto skyriaus specialistė Jūratė Jasiulevičienė bei Lazdijų švietimo centro direktorė Eglė Mačionienė.
Kavos pertraukėlių metu buvo įdomu kalbinti švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistę Jūratę Jasiulevičienę, ką tik grįžusią iš stažuotės Suomijoje ir Estijoje. Ji viename sakinyje išguldė Suomijos švietimo sistemos sėkmių priežastis: stiprus mokytojų paruošimas, visiškas pasitikėjimas jais, jokios kontrolės ir daug tarimosi. O klausinėjama apie švietimo situaciją Lenkijoje Dorota žėrė, jog labai nerimastingai Lenkijoje laukiamos švietimo reformos. Įsivaizduokite, vienas iš planuojamų mokytojų vertinimo kriterijų – meilė tėvynei. Gerai tai ar blogai? Tebus tai retorinis klausimais.
Vėliau teko perskaityti anglų žiniasklaidos interviu su Lenkijos literatūros žvaigžde, vegetare, feministe reakcingoje patriarchalinėje šalyje, intelektuale, kurios kiekviena ištara gali virsti žinių antrašte, Olga Tokarczuk. Ji sakė buvusi labai naivi, nes galvojo, kad Lenkija sugebės kalbėti ir apie tamsiąsias savo istorijos puses. Beje, ji sako susidurianti su prieštaravimais ir todėl jai tenka samdyti ginkluotą apsaugą (https://www.theguardian.com/books/2018/apr/20/olga-tokarczuk-interview-…).
Dar Dorota tarstelėjo, jog pirmą kartą 2017 metų kovą susitikus su anglų k. metodinio būrelio taryba, ji pajutusi, jog mus sieja ypatingas bendrumo ar net vienybės jausmas.
Štai kokie svarbūs dalykai vyksta kavos pertraukų metu. Tad nevalia jų praleisti.
Kaip bebūtų, susitikimas Lazdijuose pavyko. Dėkui visoms Lazdijų rajono anglų k. mokytojoms, kurios dalijosi savo patirtimi. Ačiū Lazdijų švietimo centro žmonėms: direktorei Eglei Mačionienei už suteiktą galimybę susitikimui įvykti šiame centre, metodininkei Jurgitai Balevičiūtei už tai, kad viskas ėjosi kaip iš pypkės. Ir, žinoma, dėkui Seinų merui Arkadiusz Adam Nowalski ir Lazdijų merui Artūrui Margeliui. Jų gera valia virto sėkme.
Jūratė Sutkuvienė